Senas Kuinas
“Senas kuinas” – kietai lyriškas metalinio atspalvio bliuzas... Aštrus, “rokinis” gitaros skambesys kartu su tvirtai sukaltomis ritmo ir boso partijomis jau nuo pirmųjų akordų išvirkščia klausytojams sveiką adrenalino dozę, kuri į koncerto pabaigą pakelia nuo kėdžių ir jaunus, ir vyresnius. Manytum patekęs į sunkiojo roko (gal net metalo) koncertą, bet ausis netrukus atpažįsta ritmingus, kiek svinguojančius bliuzo kvadratus. “Senas Kuinas” lieka ištikmas savo braižui, kuriame daug garso, daug “fuzuoto” grojimo, bet nė trupinėlio pykčio ar agresijos. Tai rami, neretai liūdnoka, tačiau iki banalaus sentimentalumo nenusileidžianti lyrika, vilkinti solidžiais roko marškiniais.
“Seno Kuino” muzikos ir tekstų autorius, gitara grojantis vokalistas Vilijus Važnevičius suburė grupę 1984 metų pradžioje. Autotransporto įmonės salėje savo malonumui grojusi trijulė buvo pastebėta jau po pirmųjų viešų pasirodymų. “Senas Kuinas” pradėjo reguliariai koncertuoti studentų festivaliuose (tarp jų – šurmulingose Vilniaus Universiteto fizikų šventėse FIDI), grojo Kauno sporto halėje, Cėsių (Latvija) tarptautiniame roko festivalyje, dalyvavo Vilniaus sporto rūmų programose “Svečiuose pas Antį”, baikerių susibūrimų koncertuose, Panevėžio metalo festivalyje “Metalinis seifas”. “Senas Kuinas” nuo pat pradžių kasmet ištikimai atkinkuodavo ir i Lūksto ežero pakrantę, tačiau jau kelinti metai Varnių festivalyje grupės kažkodėl nematyti. Kokios “Bliuzo naktys” be lietuvių liaudies dainos “Dirbau valtį”?
Norint išvardyti visus renginius bei festivalius, kuriuose dalyvavo “Senas Kuinas”, prireiktų atskiro ilgo sąrašo. Per daugiau kaip du dešimtmečius grupėje būgnais ir boso gitara yra groję nemažai Lietuvoje žinomų muzikantų. Laikui bėgant, auga atlikėjams keliami reikalavimai, taip pat svarbu, kad grupėje susiburtų vienminčiai, todėl “Seno Kuino” lyderiui ir įkvėpėjui Vilijui Važnevičiui talkina profesionalūs ir entuziastingi muzikantai.
Klasikinės sudėties trio vienodai užtikrintai groja ir didelėse koncertų salėse, ir stadionuose, ir jaukiose, neretai ankštokose klubų patalpose. Pažymėtina, kad dainos, kurių dauguma sukurtos tada, kai Lietuva tik pradėjo vaduotis iš sovietų glėbio, šiandien skamba kone dar aktualiau. Prisitaikėliškumo ir pinigų kulto virusą pašiepiantys tekstai, apiforminti solidžiai ramiu roko skambesiu, abejingų nepalieka. Kartu su tais, kurie pažino “Seną Kuiną” prieš du dešimtmečius, klubo salėje šėlsta ir jaunimas, atėjęs paklausyti rimtos, laiko patikrintos roko muzikos.